Labas, mielas dienorašti! - Taip skambėtų mano pirmasis pasisveikinimas, jei tai būtų popierinis variantas. Kadangi tai internetinis dienoraštis, tad sveikinuos "Sveiki, mieli skaitytojai" :) Tikiuos, kad laikui bėgant, atsiras jūsų vienas kitas :)
Jau kurį laiką galvoje sukosi mintis pradėti rašyti dienoraštį. Tam ieškojau kokios ypatingos užrašinės, kurioje "išguldyčiau" savo mintis :) Užrašinę radau, bet tada pamaniau, kad į ją negalėsiu dėti nuotraukų, paklausyti mėgiamos dainos ir t.t. Tad nusprendžiau kurti blog'ą. O šiandien dar ir mano geriausia draugė mane paragino tai daryti.
Be galo mėgstu skaityti blog'us apie maisto gaminimą, gražių, jaukių namų kūrimą, keliones ir dar daugelį dalykų, tad ir šiame mano dienoraštyje rašysiu apie tai.
Mūsų, lietuvaičių, Vengrijoje nėra nei šimto. Dauguma jų-moterys, kurios dar Sovietų laikais studijuodamos susipažino su savo būsimaisiais vengrais ir atsikėlė čia gyventi. O mums įstojus į Europos Sąjungą, čia atitekėjo jaunoji lietuvaičių karta. Poetas Marcelijus Martinaitis labai gražiai pavadino taip į Vengriją atitekėjusias/sius - meilės tremtiniais :)
Aš irgi esu meilė tremtinė. Su savo antra puse susipažinom prieš šešis su puse metų Anglijoje, studentų vasaros programos metu, skindami braškes :) Viskas buvo taip romantiška. Kaip ėmiau tada "skraidyti", taip ir dabar tebeskraidau :) Po trejų metų draugystės susižadėjome, o praėjusią liepos 4-ąją, per šeštąsias mūsų draugystės metines, susituokėm. Buvo pasakiška šventė! Gyvename Vengrijoje, paprikos, vyno ir guliašo šalyje :) Tad karts nuo karto parašysiu ir apie tai!
Tai tiek įžangos į mano dienoraštį.
Iki kito įrašo! :)
Su įkurtuvėmis :) Lauksime įrašų!
AtsakytiPanaikintiDėkui, Eglut! Tu pirma komentuotoja! Super :))))
AtsakytiPanaikinti