Jau vakar vakare pajutau, kad maudžia dešinį šoną. Ai, maža kas. Ramia širdimi nuėjau miegoti. Naktį kaskart sujudant, šoną perverdavo labai jau nemalonus skausmas.. Atsikėliau, ir nepajėgiau išsitiesti. Va tada ir nusigandau. Apendicitas ar ne apendicitas?-Toks šiandienos klausimas :)) Iš karto ėmiau klausinėti savo brangiausiojo, kaip jam buvo, kai operavo apendicitą. Kaip skaudėjo, ar galėjo vaikščiot, ar karščiavo? Papasakojo, kad laaabai skaudėjo, kad užkilo temperatūra. Hm. Pasimatavau temperatūrą-normali. Sutariam su vyru, kad jei nepraeis iki vakaro, važiuosim į ligoninę. Šiaip aš esu gana didelė panikuotoja, kai kalbama apie ligas. Tik man ką nors suskausta, man iškart į galvą ima lįsti visokios mintys apie baisiausias ligas.. Tai ir dabar, kai suskaudo dešinį šoną, iškart pamaniau: viskas..apendicitas.. Oi, kaip bijojau šios diagnozės vaikystėj! Pamenu, kai buvau, berods, šeštoj klasėj, vienai klasiokei po kitos ėmė operuoti apendicitus. Man ta operacija atrodydavo kaip siaubas ir labai jos bijojau. Tad ir šiandien prisiminiau tą baimės jausmą ir jau tarsi mačiau save gulinčią ligoninėje, mačiau, kaip mano vyras ateina manęs lankyti nešinas sultimis ir kokia sriubyte ... Bet toj situacijoj mačiau ir gerą dalyką-juk po operacijos galima tik sriubytes ir košytes valgyti, tai reiškia, kad sukūsiu!!! :) Tiesa, ir galvą staigiai bėgau plaut, kad jei jau paguldys į ligoninę, kad nors nereikėtų riebaluotais plaukais tris dienas gulėt.. :)
Juokas juokais, bet skausmas nemažėjo. Įlindau į visagalį internetą ieškot informacijos apie apendicitą ir jo požymius. Radau tą patį, kaip ir maniškis sakė: apendicitui būdingas karščiavimas, pykinimas (net vėmimas), skausmas dešiniam šone... Manęs nei pykina, nei karščiuoju. Bet šoną skauda. Sumąstau dar apklausą tarp draugų Facebook'e padaryt. Viena draugė pasakė, kad važiuočiau į ligoninę, kita-kad spausčiau ir žiūrėčiau, ar skauda, kol galiausiai dar viena draugė, kuriai išoperuotas apendicitas pasakė, kad skausmas būna nerealaus šlykštumo, ji karščiavo, vėmė, kol galiausiai ją greitoji išvežė tiesiai į operacinę. Po šio komentaro ir supratau, kad man ne apendicitas. Tiesa, šoną vis dar maudžia, bet tik tada, kai einu. Kai sėdžiu nieko! Be to, nei pykina, nei karščiuoju. Man ne apendicitas!-galiausiai nusprendėm su maniškiu ir prisėdom vakarieniaut. Čia dar reikia pridurti, kad visą dieną nieko nevalgiau...nes bijojau, kad jei tikrai pasitvirtins apendicitas ir būsiu prisivalgius, reiks plaut skrandį, o tai juk bjauri procedūra.. :P
Tokia buvo ši dienelė- su laiminga pabaiga :) Vis dėlto užsirašiau pas gydytoją poryt. Reik išsiaiškint, kas čia man yra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą